14-ame festivalyje „Užventis MENE“ lankytojus traukė Venecijos meno bienalės tradicijas menanti galerija, kalviai atvėrė naujus vartus į istorinį Užvenčio parką

Istorinėje Užvenčio dvaro ir parko aplinkoje (Kelmės raj.) apie 500 žmonių apsilankė tradiciniame jau 14-ame akvarelės plenere, meninės kalvystės ir šamoto skulptūrų kūrybos stovykloje-festivalyje „Užventis MENE“. Lietuvoje išskirtinė meno kūrybos erdvė šiemet lankytojams pirmą kartą pasiūlė ir naują erdvę – 32 festivalio menininkų geriausi darbai eksponuoti specialiai atnaujintoje ir pertvarkytoje buvusioje dvaro salyklinėje.

Išpuoselėtoje ir žydinčioje Užvenčio dvaro aplinkoje, kurią kadaise savo namais vadino rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana ir Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius, naujoji galerijos erdvė daug kam priminė Venecijos bienalės metu sukuriamą atmosferą.

Mažoji Venecija Užventyje – šis festivalio metu tarp lankytojų ir pačių menininkų nuskambėjęs palyginimas nebuvo iš piršto laužtas, nes visai greta dvaro ir Užvenčio malūno teka visiems žemaičiams šventa Ventos upė. Didelio formato šamoto skulptūros kuriamos būtent upės saloje.

„Per 14 vasarų, kurias kūriau ir praleidau Užventyje, vis augantys lankytojų ir meno mylėtojų srautai į šį miestelį manęs jau nebestebina. Kuo ypatinga ta Užvenčio energija? Plenero ir meno festivalio iniciatoriai visuomet sukuria tam tikrą intrigą, kuri traukia ir menininkus, ir žiūrovus. Pasitikėjimas, laisvė kurti ir sunkiai paaiškinamas paslapties momentas yra tai, kodėl kiekvieną vasarą čia iš naujo susirenkame. Buvusioje dvaro salyklinėje atidaryta nauja galerijos erdvė tikrai yra unikali Lietuvoje. Ji išmoningai pritaikyta menui ir, net neabejoju, taps svarbia „Užventis MENE“ dalimi ateityje“, – sako jau 14 metų Užventyje kuriantis šiaulietis akvarelininkas Voldemaras Barakauskas.

Kadangi pernai sukako 100 metų garsiajai Šatrijos Raganos apysakai „Sename dvare“, kurioje aprašoma ir Užvenčio dvaro aplinka, 14-asis festivalis „Užventis MENE“ buvo dedikuotas būtent garsiajai Užvenčio rašytojai ir jos kūrybai. Kalviai, akvarelininkai ir keramikai siekė aktualiai perteikti rožių simbolius, kurie skleidžiasi apysakoje. 

Šventinėje festivalio uždarymo ceremonijoje buvo atverti lygiai prieš metus pradėti statyti naujieji vartai į Užvenčio parką. Įspūdinguosius vartus sudaro naujoji kalviškoji rožių kolona, dedikuota Šatrijos Raganai, ir pernai pastatyta saulėgrąžų kolona, skirta Ukrainai. Kalvių sukurtos kompozicijos pritvirtintos ant daugiau kaip 2 metrų aukščio grakščių ąžuolo kolonų, jas padirbino skulptoriai Aurimas Šimkus ir Antanas Viskantas.

„Galiu pasakyti, kad galutinis rezultatas pranoko lūkesčius. Kalviai tikrai entuziastingai ir atsakingai ėmėsi šio darbo. Siekiant dermės, reikėjo pasitelkti vaizduotę, nes saulėgrąžų kolona Užventyje jau stovėjo nuo praėjusios vasaros. Kalvis Andrius Janulis į Užventį atvežė net tris savo darbus, vieną kurių panaudojome naujųjų vartų rožių kolonos viršūnei. Iš viso skulptūrą kūrę 16 kalvių“, – pasakoja vienas idėjinių stovyklos-festivalio „Užventis MENE XIV. 2023“ lyderių, mažeikiškis kalvių kalvis Virgilijus Mikuckis.

Ventos upės saloje latvė keramikė Ilzė Emse-Grīnberga sukūrė naują šamoto skulptūrą „Šilumoje“, o Irena ir Vilius Šliuželiai parke įkurdino skulptūrą „Tik neapleisk gėlių darželio“.

„Atsispyrėme nuo Šatrijos Raganos kūrybinio ir dvasinio palikimo, jos atsidavusios nuoširdžios tarnystės žmonėms. Norėjome, kad mūsų skulptūra harmoningai prisišlietų prie kalvių darbų, juk skulptūros po festivalio lieka eksponuojamos Užvenčio dvaro bei parko aplinkoje. Šįkart kūrėme skulptūrą, į kurią žvelgiant jau iš tolo matomas rožės pumpuras. Pumpuras sukurtas iš rankelių, o skulptūros karūnoje įspausti skirtingų Užventyje gyvenančių žmonių rankų liejiniai. Tai žmonės, kurie daro gerus darbus vardan miestelio“, – sakė „Užventis MENE XIV. 2023“ dalyvė keramikė Irena Šliuželienė. 

Istorinėje Užvenčio dvaro aplinkoje lankytojams atviras šamoto skulptūrų parkas yra vienintelis Lietuvoje, jame – jau 10 didelio formato šamoto skulptūrų. Užvenčio parkas visuomet atviras lankytojams.

„Keramikų išsakyta mintis, kad geros idėjos įgyvendinamos rankomis, artima ir mums. Džiaugiamės, kad Užvenčio krašto žmonės didžiuojasi tuo, kuo per pastaruosius 14 metų virto mūsų miestelis ir menininkų sambūris „Užventis MENE“. Visi čia sukurti darbai yra eksponuojami, puikiai išsaugomi. Šiemet kaip papildomą festivalio temą akcentavome vietos identitetą – kaip galime ne tik kūrybiškai, bet ir prasmingai įvietinti Užventį meno priemonėmis. Apie tai kalbėjo ir mūsų festivalyje lankęsi mokslininkai, istorikai ir architektai. Kai tik pradėjome plenerą, tiesiog norėjome aktualizuoti mūsų vietai svarbius įvykius, asmenybes, įkvėpti menininkus kūrybai per mūsų vietovės unikalumą. Tai, kad per 14 metų pleneras išaugo į meno festivalį, kuriame susiburia žmonės iš įvairių miestų Lietuvoje, Latvijoje, net iš Ukrainos, mums yra didžiulis įpareigojimas tęsti tradiciją“, – sakė „Užventis MENE XIV. 2023“ iniciatorė Milda Balvočiūtė-Knyzelienė.

Užventis Lietuvoje ir už mūsų šalies ribų garsus kalviškosios kryždirbystės tradicija, kuri įtraukta ir į UNESCO paveldą. „Užventis MENE“ tradiciškai renkasi kalviai, tapytojai ir šamoto skulptūrų kūrėjai. Didžioji dalis to, kas sukuriama, lieka dovanų Užvenčiui ir miestelio lankytojams. Užvenčio kraštotyros muziejaus ir Užvenčio dvaro malūno aplinka tampa vienu įspūdingiausių Lietuvos muziejų po atviru dangumi.

Visuomenei atviroje kūrybinėje stovykloje-festivalyje liepos 5-14 d. Užventyje kūrė 32 menininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos. Pirmą kartą Užvenčio dvaro salyklinėje rengta jungtinė menininkų kūrybos darbų paroda „Anī tor kon pasakītė“ („Jie turi ką pasakyti“). Festivalio metu surengta diskusija apie vietos tapatybę: istorikas Laurynas Giedrimas ir architektė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė aptarė menininkų bei meno įtaką vietokūrai.

„Užventis MENE XIV. 2023“ iniciatorius ir rengėjas – viešoji įstaiga „Užvenčio pegasas“, partneris – Šatrijos Raganos bendrija.